Wagashi
Tradiciniai japonų saldumynai labai skiriasi nuo mūsų, europiečių, skanėstų. Visų pirma, Wagashi gaminami tik iš
natūralių produktų ryžių ar pupų tešlos; įdarui naudojami riešutai, kaštonai ir džiovinti vaisiai. Kartais naudojama žalia arbata, įvairios žolelės bei natūralus gėlių nektaras.
O antra
Na, kaip žinia, japonai iš bet ko meną gali padaryt. Ir Wagashi ne išimtis.
- Spoiler:
Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog senovės Japonijoj saldumynų jokių nebuvo desertui žmonės valgydavo vaisius arba riešutus.
Pirmieji saldumynai vadinosi Tongashi, atkeliavo jie į Japoniją apytiksliai 8-ame amžiuje iš Kinijos. Tai buvo kruopiniai sausainiai iškepti sezamo semenų aliejuje. Vėliau, taipogi iš Kinijos, į Japoniją atkeliavo arbatos gėrimo ceremonija (12-14 amžius). Su laiku ceremonija pasikeitė, prisitaikė prie vietinių gyventojų. O prie arbatos pradėjo teikti saldumynus, kurie vadinosi Namagashi (pažodžiui žali saldumynai). Manau verta paminėti tai, kad iki 16-o amžiaus japonai nenaudojo cukraus. Tik 16-ajame amžiuje į Japoniją iš Ispanijos ir Portugalijos atkeliavo saldumynai su cukrumi, kurie buvo vadinami Namban-gashi (tais laikais japonai europiečius vadino namban, pietų barbarai).
Beveik tuo pat metu pilnai susiformavo klasikinė po šiai dienai žinoma arbatos gėrimo ceremonija. Wagashi patapo labai svarbia kiek ceremonijos, tiek pačios japonų kultūros dalimi. Dauguma saldumynų nesikeitė nuo anų laikų iki šių dienų.
- Spoiler:
Wagashi turi savų ypatumų jis turi veikti visus penkis žmogaus pojūčių receptorius. Rega savo spalva ir forma saldumynai atitinka tam tikrą metų laiką, ir labai svarbu kad jie atrodytų estetiškai ir džiugintų akis; uoslė saldumyno aromatas turi tikti žaliosios arbatos kvapui, jie abu turi papildyt ir geriau atskleisti vienas kitą; skonis skonis nuolatos keičiasi dėl sudedamųjų dalių variacijos; lietimas kadangi Wagashi yra rankų darbo saldumynai, žmogus, kuris juos valgis, vien prisilietus turi jausti kiek darbo į juos įdėta; garsas kiekvienas gaminys turi savo pavadinimą (kamei), kuris turi sukelti žmogui tam tikras asociacijas.
Prieš pakviečiant svečius į arbatos gėrimo ceremoniją, šeimininkas sugalvoja temą ir pasako ją Wagashi meistrui. Tas jau pagamina tinkamus ceremonijos temai saldumynus ir suteikia jiems pavadinimus (kamei).
- Spoiler:
Namagashi tradiciškai gaminami prieš pat arbatos ceremoniją. Dažniausiai atspindi gamtos grožį tam tikrų metų laikų turi gėlių lapų ir žiedų formą. Jų sudedamosios dalys saldi pupelių pasta, vaisiai bei vaisiniai drebučiai.
- Spoiler:
Yokan primena mūsų marmeladą, tik yra gaminamas iš pupų. Jo yra 2 tipai mizu yokan (sudėtyje daugiau vandens, todėl skaitomas labiau vasarinių skanėstų) bei neri yokan (gaminamas iš raudonųjų pupelių).
- Spoiler:
Anmitsu tai kažkas tarp marmelado ir drebučių, ir daug daug vaisių. Atsižvelgiant į metų laiką, galima pagardinti ledais.
- Spoiler:
Daifuku pažodžiui verčiasi kaip didelė sėkmė. Pagaminti juos yra lengva tereikia ryžių miltų tešlos, saldžios anko pastos bei vaisių.
- Spoiler:
Dango tai saldus ryžiniai kukuliukai ant pagaliuko. Valgomi bet kuriuo metų laikų, bet turi savų ypatumų.
- Spoiler:
Taiyaki žuvies formos pyragaitis, su saldžiųjų pupelių pastos įdaru (dažniausiai). Pirmą kartą buvo pagaminti 1909 metais.
- Spoiler:
iš: asin.lt
