apie ka galvoji?

jeigu mane čia mėgtų, tai tikrai ištisai nesėdėčiau viena savo kambary.. o jei kur ir eičiau laukan - vėlgi viena.
man jau ir tai labai sunku užmegzti naujas pažintis, nes esu grynai kaip iš to ''anxiety cat'' meme, o dar ir aplinkybės man čia labai nepalankiai susiklostė.. kadangi aš vėlavau atvykti į Saitamą, tai kai ju atvažiavau - visi vieni kitus jau pažinojo ir buvo susibendravę, taigi aš likau už borto. žinoma, koks šustresnis žmogus būtų prisitaikęs, bet tikrai ne aš, kai aš bijau su žmonėm šnekėti. iš viso man taip liūdna.. japonų draugų čia lengvai irgi nesusirasi, nes tie visada grupėmis ir irgi patys niekad gatvėje neužkalbintų. nekenčiu savęs ir savo gyvenimo vienintelis siūlas, laikantis mane ant šios žemės yra mama, nes negalėčiau jos taip įskaudinti, ypač kai šiuo metu mano močiutė jau antrus metus kovoja su mirtimi.
gyvenu, nes reikia, o ne dėl to, kad noriu

žinai,Sulli,man lyyygiai tokia pati problema. Man visada atrodo,kad visi manęs klasėje ir visur kitur nemėgsta ir ignoruoja, bet neseniai pakalbėjau su klasioke ta tema,ir man pasakė,kad aš visus išties labai dominu,tik niekas nedrįsta užkalbinti,nes domiuosi kitais dalykais,ir atrodau pernelyg rimta ir užsidariusi.Jie mano,kad aš nenoriu su jais susidėti.Pagalvok. ^^"

Sulli, aš irgi buvau tokia.. bet kai pradėjau rodyt iniciatyvą ir pan. aplink mane atsirado ir vis daugėja žmonių.. :) Tiesiog kartais reikia pačiam perlipt per save..Žinau, kad nelengva, bet kaip nori atsigert elementariai vyno, pasivaikščiot ir neturi su kuo tuomet būna blogai ir nelieka nieko kito, kaip tik kalbink kažką ir siūlyt :) Pasakysiu taip, pažintys, draugai, žmonės su kuriais gali bendraut iš dangaus nenukrinta :) Tiesiog šypsokis , pasitikėk savim ir viskas bus gerai!

hmm na aš visad geriu alų, einu pasivažinėt dviračiu ir t.t.. viena, kažkaip net nebeįsivaizduoju, kad įmanoma kitaip.
o dėl padėties čia, tai yra gan dviprasmiška situacija. aš šiaip niekad daug draugų neturėjau, nes labai atsirenku su kuo bendrauti ir kam eikvoti savo energiją, nes mane erzina kokie 70proc. žmonių šitoj planetoj. esmė ta, kad čia privažiavę labai daug amerikiečių, kurie yra tūpi iki negalėjimo, kad man net realiai būtų gėda su jais kažkur kartu rodytis viešumoje, o ir jų kalbos ir juokeliai yra debiliški, taigi aš su jais niekad labai ir nebandžiau bičiuliautis. kai kurie iš jų tokie tūpi, kad atrodo juose telpa visi stereotipai apie debilus amerikiečius. vienas netgi prisipažino, jog jo šeima per Gruzijos ir Rusijos karą buvo viena iš tų, kuri šventai tikėjo, jog puolama Džordžijos valstija..
bet čia yra fainų tailandiečių, bet jie visada kaip kumštis vaikšto grupėm ir kalba tailandietiškai, bei pora žiauriai fainų vokiečių, kurie susidėjo su tais amerikiečiais. aš su tais vokiečiais pirmom savaitėm tikrai nemažai laiko leidom kartu, bet dabar jie pastoviai pradėjo tampytis su amerikiečiais ir galiausiai aš likau už borto.
manau, prie to nemažai prisidėjo ir tai, kad ne visada finansiškai sau galiu leisti kažkur eiti linksmintis, nes negaunu jokios stipendijos ne kaip dauguma jų. žinoma, ant manęs niekas čia nestumia ir pan. bet visad jaučiu tokį pasyvų ignorą. t.y. jie su manimi šnekasi paskaitose, bet, tarkim, niekad nekviečia kartu pasėdėt kuriam nors iš barako kambarių, kartu kur nors eiti ir pan. nebent aplinkybės susiklosto, kad tariamasi būna viešoj erdvėj, kai aš būnu šalia, tada, žinoma, manęs niekas piktybiškai neatstuminėja ir leidžia prisijungti.
iš vienos pusės neturėčiau dėl to jaudintis, nes aš su tais žmonėm (tiksliau dalim jų) ir nenoriu būti, tik gaila dėl keletos tikrai įdomių žmonių, kurie prisijungė prie tos grupės ir visą laiką leidžią kartu su jais, todėl mūsų ryšiai kaipo ir nutrūko. oh well.. bet ir ne tame esmė. man viskas buvo gerai iki penktadienio, kai prausiausi vonioje ir nei iš šio nei iš to dingtelėjo mintis - dabar jeigu paslysčiau ir nusisukčiau sprandą - manęs niekas nepasigestų ir nepradėtų ieškoti savaitę kaip minimum. gal net iki to laiko, kol nepradėtų užuost pūvančių palaikų tvaiko, arba kokie darbininkai neateitų patikrinti dujų mano kambary or smth. and then it hit me how lonely I fucking am.
bet nu nesvarbu. on the bright side of that - taip tauposi pinigai tikrai įdomiems dalykams. va jau šusnį bilietų į įvairius koncertus turiu. tuo ir gyvensiu ^^

Sulli, vasarą turėjau važiuot į sanatoriją, tai pilnai tave suprantu. Man iš pradžių buvo tas pats, visi senbuviai ten jau susibedravę, kartu vaikšto, o aš sėdžiu palatoj nieko neveikdama, tikrai blogas jausmas. Bet vėliau pagalvojau kad ilgai taip neištempsiu ir pradėjau su jais bendraut, dauguma pasirodė tikri debilai, su kuriais neturėjau noro bendraut, bet ten buvo ir tikrai malonių žmonių, bet man pirmai reikėjo pradėt su jais kalbėt. Kai geriau juos pažinau nebereikėjo vaikščiot vienai. Tikiuosi susirasi bendraminčių ir viskas bus gerai! :)

Šiandien sukanka 1 metai kaip aš esu forume ;ooo
Greit meteliai prabėgo ir daug kas pasikeitė, ačiū adminei kad sukūrė šį forumą, nes susitikau daug fainų žmonių

Sima~ rašo:

Šiandien sukanka 1 metai kaip aš esu forume ;ooo
Greit meteliai prabėgo ir daug kas pasikeitė, ačiū adminei kad sukūrė šį forumą, nes susitikau daug fainų žmonių

SVEIKINU

Čia žiūriu panašios problemos buvo pas visus :DD tas pats ir man buvo ( nors kartais ir dabar mane ignorina ot ''bjaurybės'' xD ) . Seniau buvau nedrąsi sutikus naujus žmones, bet vėliau viskas keitėsi. "Perlipau" per savo tą bailumą ir dabar dažnai pradedu kalbint kitus žmones pati :DD Tik dažniausiai juo užkalbint reikia kai būna gera proga :DD
Nu ,haruhi, aš ir sau faina :DD mums abiems gerai :DDD

Man ir tuoj bus vienas metas čia :DDD

nu bet tai jūs dar paauglės esat ir šiuo metu dar mokotės bendravimo su visuomene meno, bet kai tokio amžiaus kaip aš asocialė, tai jau yra kažkokios rimtos psichologinės bėdos pas mane ._. nu bet aš pati sau irgi faina :DD bet ne 24/7 xD

Jo. mokytis niekada nevėlu Ir aš tą patį galvojau apie koncertus. gi ten daug benraminčių gali surast :DD Praeiviams gal geriau nesišypsok, nes gali baisiai atrodyt xDD o šiaip geriau jei į viską optimistiškiau žiūrėsi :DD

šiandien cool vokietis man numetė užuominą, kad aš kitiems atrodau 'hard to approach' blemba aš taip žiūriu į jį ir sakau: 'wtf? do you find me hard to approach? we've been chatting here for hours now.' jis: 'not me. cos I don't give a fuck the same way you do'

ne o šiaip po šiandieninio privataus pokalbio su vokiečiu maždaug ir supratau, kad neverta man čia labai stengtis. visi čia jau seniai susiskirstę į grupeles, kuriose varo vieni ant kitų ir skleidžia paskalas. gal aš ir toliau būsiu hard to approach nei tampysiuos su jais. tiesiog nepasisekė su žmonėm biškį. žiūriu va į kursioko fotkes, kuris Wasedoj dabar studentauja, tai ten kiti international students tokie visi cool pačiuožę atrodo. ech.. deja per brangu man ten buvo aplikuot lol

lmao!!!

Galvoju, kaip gerai yra namuose, atsibodo toj poliklinikoj 3 valandas sedėt xD

haruhi rašo:

galvoju, kad gerklę skauda, įdomu nuo ko: ar kad peršalau, ar nuo rūgščių? :((

Omg grynai kaip man visada ;(((
(ir vėl aš čia su tuo savo omg :D)

Sima~ rašo:

haruhi rašo:

galvoju, kad gerklę skauda, įdomu nuo ko: ar kad peršalau, ar nuo rūgščių? :((

Omg grynai kaip man visada ;(((
(ir vėl aš čia su tuo savo omg :D)

vargšiukės voveros : ((

galvoju, kad faina, kad pagaliau pradėjom challenge daryt :D

Kad taip nemėgusi rankdarbių pagaliau atradau tokį, kuris man patinka. Susidomėjau veltinio vėlimu.

Galvoju kaip man fainas, nes aš pradedu nd daryt kokią 9h vakaro.... tai ir dabar sėdžiu ir anglų žodžiu mokausi

galvoju,kad noriu džinsų aukštu liemenu,bet,kad beveik visi tokius turi x.x