Dvasios ir vaiduokliai

Man toks jausmas, kad pas mus taip pat įsiveisė vaiduoklis, dar vardo nedaviau, bet jei dar karta apsireikš teks kokį sugalvoti XD

Gal vaiduokliai neturi kur dėtis xD pas mane porą kartu apsireiškė xD

lol, populiariausias naminis gyvūnas - vaiduoklis ;D o iš ko sprendžiat, kad pas jus jis apsigyveno ?

Oi, galiu visą istoriją papasakot. :D
Buvo pas mane kambary spinta. Kai ją atidarydavau, susidarydavo toks tamsus kampas. Taigi, vieną dieną nesėkmingai mąsčiau, ką apsirengti. Buvau jau susinervinus ir, atidarius spintos duris, įmečiau sijoną. Man nespėjus sureaguot, sijonas parpskriejo man atgal tiesiai į veidą. Kažkaip ypatingai nesureagavau ir tėškiau atgal sijoną, jis vėl man skrido į veidą. Daugiau tą dieną į spintą nieko nemėčiau ir nebedėjau. :D Paskui būdavo prikolai, kad atsigulus miegot jaučiu, kaip man alsuoja į kaklą, šiaip tiesiog jausdavau, kad kažkas YRA šalia. Nieko blogo Boleslovas nedarydavo, kartais kėdę pastumdavo, kartais girdėdavau tarsi drėgnom pėdom eina per linoleumą... Nieks manim labai netikėjo, o aš ir neliūdėjau, kol vieną naktį aš tūsinau su draugais ir apie 3val ryto man mama paskambino visa išsigandus supanikavus. Pasirodo, miegojo mano lovoj, prabudo vidury nakties ir pamatė ugninę žmogaus figūrą, besilenkiančią prie jos. Mama bandė įjungt stalinę lempą, bet lemputė sprogo. Aišku, mama tąnakt daugiau neužmigo, ir prasėdėjo iki ryto virtuvėj įjungus visas šviesas bute. :D Po to daugiau Boleslovas dingo.
Tai va, tokie tad nuotykiai. :} Čia prieš kokius 6metus taip buvo.

O mane beprotiškai domina tokie dalykai, kuriuos sunku protu suvokt. :} Po to, aišku, labai pradėjau domėtis parapsichologija ir antgamtiniais reiškiniai. :}

chibi_panda rašo:

lol, populiariausias naminis gyvūnas - vaiduoklis ;D o iš ko sprendžiat, kad pas jus jis apsigyveno ?

Irgi turiu istorija XD Užvakar mano kambaryje 4 ryto šviesa įsijungė. Svarbiausia namie nieko nebuvo, tik aš ir mano šunis, Dar toks pat bairis su šviesa įvyko prieš savaitę, tik kitam kambaryje. O vakar kai įdėjau blynus į mikrobangę pašildymui ji pati įsijungė, nieko nereikėjo suspaudyti, tik uždariau dureles. O prie jausmo, kad kažkas kvėpuoja į kaktą jau pripratau XD

Pas mane kambary užvakar pradėjo mirgėt lempa vėliau ji pradėjo nebešviest, tuomet įsukom kitą ir ta pradėjo nebešviest o kita lempa vis mirga, tai arba ir pas mane kažkas apsigyveno arba blogai su elektra :DDD bet kai rašiau komentarą jaučiau keistą jausmą už nugaros ... Man baisu :DDD

Pas mane dėl šviesų nežinau kaip yra :D arba pas mane kažkas kažkaip iš šeimos palieka įjunktą arba tada gal vaiduoklis Man tai pirmą kartą buvo kai mes su mama stovėjom prie kompo ir žiūrėjom per langą. Ir tada jis pats įsijungė :D aš pabėgau į virtuvę o mama pradėjo juoktis iš manęs ir išjungė kompą :D Bet čia buvo labai seniai :D Tai dar buvo kad naktį jis įsijungė porą kartų iš eilės.
O prieš pora savaičių naktį įjungė televizorių. Tą pačią naktį kažkas sudužo virtuvėj nors niekur šviesa nedegę ir visi miegojo. Paskui būna daiktus pasiskolina xD ir jie atsiranda netoli tos vietos kur aš būnu padėjus ir kartais jaučiu kad kažkas yra prie manęs ir kvėpuoja man prie veido arba į ranką :D Pastebėjau kad jis mėgsta prie kompo būt xDDD Ai ir dar kažkur nuo 12h-1h nakties visada kažkas lyg pašokęs kristų ant žemės. Bet man nebaisu :)

OMG, mane ceneash istorija pašiurpino Nes buvau jau kažkaip nelabai tikinti tokiais dalykais .. Nu bet kai papasakojai savo patirtį, dabar tai nežinau... Pas tave toks jausmas tikrai kažkas buvo, ypač jeigu tu jam vardą davei. Nes duodama vardą tu jį kaip ir pririši, dar jei garsiai apie jį šneki, tada pasidaro kaip ir jo namai,jo šeima, todėl manau jis išdrąsėjo. Kadangi tu jo taip nebijojai, jis matyt labai supyko/ nusiminė, kad išgąsdino tavo mamą, todėl išėjo..



LastQQQ, na su elektra būna ir man panašių dalykų būna,bet aš nieko tokio nepagalvoju, čia tiesiog užtrumpina kur. Aš siaubo istoriją naktį kai skaičiau , ir - šviesa išsijungė, bet čia tik toks sutapimas, po pusvalandžio atgal įsijungė, nes jungiklio nejudinau. Paskui ryte sužinojau, kad ir aplink gyvenantiems buvo pradingę, tik jiem ilgiau. Čia linijoj kažkas. O gal patate kas su elektra irgi pas tave..


Minga, o kompe tai žinok gali būt virusai :DDD Siūlau gerą antivirusinę įsitaisyt. Televizorius pas mano tetą būna pats persijungia kanalus, kartais ir pagarsina, patildo, išvis nuima garsą, bet čia manau todėl, kad daugiabuty gyvena ir kaimynai visi nuotolinio valdymo pultelius maigo:D Gal ir įsijungtų pats, bet ji kai nežiūri ištraukia visada iš lizdo. Aš pas ją kai miegojau, tai naktį girdžiu kažkas kad kūkčioja, kad verkia už sienos, prie kurios lova. Nors žinojau kad čia kitam bute kažkas, bet vistiek nuvariau į lovą kitą miegot, nes toks jausmas nemalonus ..


Tas kvėpavimas ir jautimas, kad kažkas yra, tai 99,9procento yra paranoja ir vaizduotė :D nes jei iš tikro kas būna, tai dažniausiai žmogus ne iš kart supranta, per laiką dašunta, kaip ceneash.


Blemba, durnos mes, mum reikėjo naują temą susikurt vaiduokliams ir paranormaliems reiškiniams , galėtume be galo be krašto varyt apie tai :D Gal reiktų sukurt ir paprašyt Sulli., kad perkeltų postus..

Aš nežinojau kad dėl virusų pats kompas įsijungia Koks nevykęs :D
O su tai kai TV persijungia kanalai arba garsas pats reguliuojasi tai pas draugią taip buvo :DDD
O telefonas kodėl persijungia į kitus failus arba žinutes kai būna ant stalo?
O pas mano draugę kaime tai vaidenasi tikrai ir visi kas buvo ten sakė
Čia gera tema :D tai reikia atskirai naują sukurt :D Bet vaiduoklis neblogas augintinis

Rimtai reik naujos temos :DDD. Nes jau nusigrybavom :D.

Štai prašau, nauja tema :D


man iš tikrųjų būtų labai įdomu, jei ceneash pasidalintų savo sukauptom žiniom. paauglystėje po tam tikro įvykio, kurį tuoj jums papasakosiu, domėjausi šiais dalykais, dabar kiek mažiau, nes tiesiog po to paranoją sau galiu įsivaryti, nes gyvenu dideliam senam name, tai mažiausiai ko man reikia, tai nereikalingos mintys.


dar ankstyvoj vaikystėj pamenu, kad kai mama atvažiuodavo manęs aplankyti pas močiutę, su kuria tuo metu gyvenau, ir eidavome tada su ja miegoti į kitą kambarį, o ne pas močiutę, kiekvieną kartą patirdavau didžiulius siaubo priepuolius. pabusdavau vidury nakties nuo jausmo, kad mane kažkokia jėga bando uždusinti, o tuo tarpu mama sau ramiai miegodavo šalia. bandydavau rėkti, bet ar iš siaubo, ar tos jėgos veikiama, negalėdavau išleisti nei garso, ar pakrutinti bent piršto. gulėdavau surakinta begalinio siaubo ir bandymo iš visų jėgų šauktis pagalbos, bet neišleisdavau nė garso. po kiek laiko po truputį ta jėga atslūgdavo, ir galėdavau vėl laisvai kvėpuoti, o kambarys pasidarydavo šviesesnis. tai tęsėsi ganėtinai ilgą laiką, todėl man jau būdavo tikra kančia prisiversti miegoti tam kambaryje su mama. šitai dingo, kai grįžau gyventi pas mamą į Vilnių, kai reikėjo eiti į pirmą klasę.


antra patirtis su man nepaaiškinamais dalykais įvyko tada, kai man buvo 13-14 metų. buvo žiema, klasiokė sirgo, ir, kaip po to paaiškino, iš neturėjimo ką veikti pasikvietusi keletą draugių, kvietėsi dvasias. na ir prisikvietė. kadangi tuo metu mes ėjome į antrą pamainą, tai ji negalėdavo iki pietų namie būti viena, ir kviesdavosi klasiokes, nes būdavo per daug baisu. judėjo daiktai, šuo lodavo 'ant kažko', kažkada išgirdusi skambutį į duris, nuėjo prie durų ir pažiūrėjo per akutę - o ten kažkokio vyro išdegusiu veidu siluetas. man rodos būtent nuo tada ji ir pradėjo kviestis mus į namus, nes jau per baisu buvo. galiausiai ji mum papasakojo, kad vis dar žaisdavo su tuo popierium ir adata, ir pradėjo gauti atsakymus, kad ji atseit mirs. na, žodžiu, pradėjo panikuoti, o tą lapą su adata atsinešė į mokyklą. buvo jau tamsu, nes mokėmės antroj pamainoj, o buvo žiema. nuėjome į mergaičių tualetą, nes jai prasidėjo isterijos priepuolis. aš pasiimiau iš jos tą popierių su adata ir pradėjau klausinėti, kodėl ji mirs. kiekvieną kartą gaudavau tą patį atsakyma, bet paaiškinimo, ir kiekvieną kartą tai klasiokei ėmėsi darytis blogiau, todėl neiškentusi, kita klasiokė su delnu išmušė man tą adatą su siūlu iš rankų. tą pačią akimirką tualeto langas užsitrenkė, o tai klasiokei delnas, su kuriuo ji išmušė adatą, pajuodavo. atrodė taip, lyg jos delnas būtų kaip papuvusio lavono, aš tikrai nemeluoju. keista, bet ji nesupanikavo. tada, pamenu, mums reikėjo grįžti į klasę, nes paskutinė pamoka buvo matematika. pamokos metu ji vis nueidavo prie kriauklės nusiplauti ranką, bet tas juodumas buvo ne kažkoks išsitepimas, o einantis iš vidaus. po to jis po truputį po truputį per valandą ar kiek daugiau atslūgo. ta klasiokė, kuri ir užvirė šitą košę, galiausiai į namus išsikvietė kunigą. nuo to laiko, apie tai tarpusavyje šnekėtis mums yra tabu.
dar prisimenu, kad vieną rytą, kai jai kompaniją namuose palaikinėjau, šuo pradėjo vėl neramiai elgtis, tai su ta adata susižinojom, kad namuose iš viso prisikvietusi ji buvo mažiausai 5 dvasias, o tas, su kuriuo tada bendravom, save vadino Tomu. dar labai įsirėžė, kai iš jo klasiokė gavo atsakymą, kad visos namuose esančios dūšios yra piktos. na tai manęs nestebina, nes po vėlyvesnių tyrinėjimų ir domėjimosi, žinau, kad tokiais ''seansais'' prisikvieti tik visatos šiukšles, taigi nieko kito ir nereikėjo tikėtis. už tai nuo to laiko, esu labai kategoriškai nusistačiusi prieš bet kokius dvasių kvietimo žaidimus, kad ir juoko forma.ypač žinant faktą, kad dūšia, būna, atseka žmogų iš tos vietos į kitus namus.

galiausiai, šiaip visą gyvenimą mėgdavau būti viena, ir kai tėvai savaitgaliui išvažiuodavo į kaimą, man būdavo šventė, kad namuose galėsiu būti visiškai viena, kol neprasidėjo ''tai''. nežinau, kaip tai paaiškinti, ir atsirado tai iš niekur, bet tiesiog pradėjau jaustis labai nejaukiai savo namuose. galiausiai, tai priėjo iki to, kad pastoviai jaučiausi įsitempusi, ypatingai jei tėvų nebūdavo namie, ir nesvarbu, ar tai dieną ar naktį. net prie kompo nebegalėdavau normaliai sėdėt, nes jausdavau neapsakomą baimę ir jausmą, kad kažkas TIKRAI YRA už manęs, pastoviai žvelgdavau sau per petį, kartą jutau, kaip kažkas švelniai man glosto šlaunis (buvau su šortais). jei tėvai kažkur kitur nakvodavo be manęs, būdavo tikra kančia. kviesdavausi drauges, kad tik nereiktų būti vienai. kai eidavau miegoti ir išjungdavau šviesą, girdėdavau, kaip už sienos mūsų virtuvėje skambėdavo judinami rakandai, iš baimės baisu būdavo net kvėpuoti, tiesiog gulėdavau antklodę užsitraukus virš galvos ir melsdavau greičiau sulaukt ryto. be to, ''tai'' buvo pamėgęs bajerius su mano kompu. būdavo, man klausantis muzikos, staigiai ją pagarsindavo. kartą, kai draugė man naktį palaikinėjo kompaniją, virtuvėje kaip tik jai pasakojau, apie šį reiškinį, kai kolonėlės pradėjo kalti tokiu garsu, kad net langai drebėjo. draugė sakė išbalau kaip popierius lol. iš jos akių irgi mačiau, kad nekažką jausmelį apturėjo. lygiai taip pat, kaip iš niekur ''tai'' atsirado, taip ir išnyko. nebeliko nei paranojos, nei bajerių su kompu, nei garsų virtuvėj. atrodo, visa energetika bute prašviesėjo, dabar vėl puikiai ten jaučiuosi. esu skaičiusi, kad tiesiog tos būtybės keliauja, ir kartais apsistoja kieno nors namuose be jokios priežasties, ir lygiai taip pat po kiek laiko ir iškeliauja. taip sakant migruoja.


krč prirašiau specialiai tiek daug, nes ryt paskutinis egzas, tai reik turėt priežastį atidėliot mokymosi procesą, lol

Sulli, tavo posto priežastis išblaškė tą įtampą ir nejaukumą, kurią sukėlė visos istorijos. :D

Na, galiu pasakyt vieną dalyką - dvasių kvietimai yra ne juokas ir man tai visada buvo ir bus kažkas, kuo neužsiimsiu. Taip, kai kvieti dvasias, dažniausiai ateina piktosios. Jas lengviausia prisišaukt, nes, yra sakoma, kad piktos dvasios dažniausiai lieka blaškytis gyvųjų pasaulyje ir taip virsta vaiduokliais. Kuo dvasia piktesnė, tuo didesnė tikimybė, kad ji gali virsti (pamiršau žodį xD ) am....nu kur jau reik juos iš namų išvarinėt. :D Sakoma, kad ir geros dvasios pavirsta blogom - kai kažkas iš gyvųjų neapsipranta su mirtimi, ilgai aprauda ir negali nukirsti saitų, siejusių su mirusiuoju. Tada siela negali iškeliauti ir lieka gyvųjų pasaulyje, ir čia, nerasdama ramybės, virsta piktaja dvasia...
Sulli, tavo vaikystės istorija man yra pažįstama - pati esu tai kartą pajutus ir taip yra buvę mano pusbroliui. Kodėl tai nutikdavo tik tau, galima bandyt aiškint kad galbūt ta dvasia turėjo kažkokį ryšį su vaikais. Nebandei domėtis, ar tame kambaryje gal mirė žmogus. Dar niekada negali žinoti, ant ko namas stovi - gal po juo buvo kažkas palaidotas...

Man šiandien labai sunku dėstyti mintis, pamirštu žodžius ir šiaip negera. :D Turiu dar ką papasakot, bet gal kitą kartą. :D

Kai pasakojai apie tą ranką kai pajuodavo tai prisiminiau (čia ne į temą :D ) kai mokykloj per pertrauką sėdėjau ant kėdės ir rankas buvau pasidėjus po šlaunim ( ar kaip čia pasakius kai šalta būna ir jas pasikiši po kojom xDD )Paskui pasižiūriu į vieną ranka nieko, tada į kita, o tos pirštai pamėlynavę. Galvojau išsitepiau kažkur, bet ten buvau labai nusėdėjus ranką, bet paskui praėjo xDD ( man ir tas pats kaip ir ceneash xD nesigauna nieko paaiškint normaliai :DD )
Dar prisimenu kai mano dėdė mirė ir gal kitą vakarą aš gulėjau lovoj ir prisiminiau jį. Tada pradėjau verkt ir pajutau kaip prie veido šiluma jautėsi taip lyg kas delnu butų pridėjęs. Paskui nustojau verk ir ta šiluma dingo ( ar atvirkščiai buvo), o po kiek laiko ir labai greit užmigau. Ai, ir dar prieš tai tą vakarą mes su mama sėdėjom ant lovos ir žiūrėjom TV. Ir taip iš niekur nieko užsitrenkė kitam kambary durys, nors jokio skersvėjo nebuvo :/
O kai buvau pas save kaime ir vieną vakarą labai susinervinau ir pradėjau verkt. Nuėjau į to pačio dėdės kambarį ir taip ramu pasidarė, taip nusiraminau greitai.
Dar kažkada prisimenu kai buvau gal 5 ar 6 klasėj tai klasiokės per kūno kultūrą rūbinėj kvietėsi dvasias. Ir kiek pamenu po to vienai klasiokei buvo taip kad kai žaidėm kvadratą lauke ji bėgo paimt kamuolio ir taip lyg kas per kojas būtų trenkęs ir ji nukrito
Ai, o pas mane tik sapnuose katės ir šunys juos mato xDDD ir tik mano kambary :DD

Oh my god,kaip jum gerai kad galit taip ramiai apie tai kalbėt. :c Mano net oda kaip žąsies pasidaro.:D Man net šita fobija ramiai gyvent neduoda. Atrodo kad visur mane kažkas seka,visur jaučiu kažkokią energiją. Ačiū dievuj,daigtai dar nenužinėjo, niekas pats neįsijungė (tik po senelio mirties įsijūngė šviesa) , bet aš vistiek bijaaaau! Nežinau ką daryt. Gal pas psichologą nueit.
Kai buvau maža, nieko nebijojau, tik tada kai su drauge pažiurėjom youtubei video apie vaiduoklius. Nuo tada,viskas. Reikėjo dviejų metų kol įsidrasinau atsisukus į sieną miegot. O va nesenai aš bukakalvė asilė idiotė sugalvojau siaubo filmą apie dvasias pažet. (proto užtemimas... ) ir nuo tada vėėėl! Aš jau tuoj garsus pradėsiu girdėt iš tos baimės. Va,mano pusbrolis mano kambaryje vieną kart miegojo,ir sakė kad nieko ten nėra. O man tai užuolaidos juda, tai kas per sieną brauko.
Ir nesuprantu iš kur tai atsirado,gi ankščiau ir dvasias kviesdavom, tik tuo metu baisu būdavo, bet kad jau devynis metus baimė persiokioja, wtf... o.O Aš kaip kokia impresionistė ankščiau megdavau prieblandą, dar 5 ryto vasarą išeidavau pasivaikščiot. :D O dabar jei tik koks kampelis tamsesnis, viskas,amen.:D Beet pabandysiu su savo (įsivaizduojamu arba ne) vaiduokliu susidraugaut ir duot jam vardą,kaip ceneash. Būsi Travisas,babyy.

Tai mano draugė prisižiūrėjo siaubo filmų tai jau kiek metų bijo tamsių ir šiaip visokių vietų. Ir kai nakvoja pas mane bijo per koridorių eit naktį :D Tai jei pas mane iš tikrųjų yra toks "draugas". Kai viena būnu namie visada kalbu garsiai su savim arba su įsivaizduojamu draugu (kvailai skamba ir nebaisu visai ) . O man baisiausia yra vakare kai atsigulu į lovą ir visur tylu. Tada bijau išgirst kažkokį garsą tai pasimu ausines ir klausau muziką.

O aš visiškai esu nusistačiusi tiek prieš dvasių kvietimus, tiek prieš kitus panašius "žaidimus" :D Gal todėl, kad kaip buvo man kokie 13 metų aš apie tai kalbėjau su mama tai ji man papasakojo visokių įvykių ir kaip pati su draugėm kvietėsi.. :D kažkaip klausytis buvo įdomu, bet supratau, kad pati pastoviai su baime gyvent nenorėčiau (mano fantazija per laki) :D nes dažniausiai po tų žaidimų su anuo pasauliu išsivysto nepagrįsta baimė ir įsitikinimas, tai dažnai būna tikrai tik baimės ir fantazijos padarinys, o kartais ir ne! Todėl, galvoju, kad su tokiais dalykais juokauti negalima.. Man dar dabar tikrai nejauku yra laidotuvės ir šermenys, aš kažkaip jaučiu baimę, man nejauku..

hahaha vienintelis siaubiakas, kuris man po to buvo porai savaičių įvaręs paranoją, tai pirma Skambučio dalis. tada man gal 12-13m. buvo ir žiūrėjom su drauge visiškai tuščioje kino salėje. po to bijodavau miegot kambary su televizorium, nes vis rodydavosi, kad jo ekranas šviesėja, lol


ceneash, na, tam kambary niekas nemirė, nes mano seneliai ten įsikraustė tada, kai tik tą daugiabutį pastatė, tai mes tam bute vieninteliai gyventojai. aš dabar galvoju, ar jau prosenelė buvo mirusi ar ne, nes prosenelis mirė, kai man buvo 4m. (jį netgi prisimenu), bet jie abu buvo labai geri žmonės ir mane labai mylėjo, tai nemanau, kad būtų mane taip gąsdinę. hmm.. gal ir ant kokių kapų pastatyta, negali žinot, bet kad po to niekas nieko daugiau nepatyrėme, o ir viršutiniam kambary kitam bute mano geriausios draugės gyveno, tai jos nieko panašaus nepatyrė. šiaip sako, kad vaikai iki 5m. turi labai glaudų ryšį su paraleliniu pasauliu, o kartais netgi prisimena, kuo buvo anam gyvenime, ir kaip mirė, tai galbūt to atgarsiai ir mane pasiekė, nes kai paaugau, tai išnyko.

speaking of which, turiu visokios literatūros panašia tematika, tai dabar prisiminiau dokumentuotą istoriją, kaip vaikas galėjo pasakyt, kuom buvo praeitam gyvenime ir netgi prisiminė savo vardą bei pavardę, vietą, kur gyveno, bei tai, kad turėjo du sūnus. tėvai iš pradžių gavojo, kad vaikas tiesiog fantazuoja, bet jis pasakodavo tokias detales, kurių jo vaikiška patirtis paprasščiausiai negalėjo žinoti, galiausiai jie susirado tą vietą, ir netgi susitiko su tais dviem sūnumis. jų mama buvo mirusi panašiu laiku, kada gimė tas berniukas. tai jūs įsivaizduokite, kokia patirtis buvo vaikams šnekėti su savo mama kito žmogaus kūne.

Aš ir norėčiau žinot kas buvau praeitam gyvenime Aš tai girdėjau kad vaikai iki 3m gali matyti ar tai žino kad yra vaiduoklis prie jų.
Prisiminiau kai buvo laidotuvės ( to paties dėdės) ir mano pusbroliai (vienam buvo 3m kitam gal 1m) Ir vyresnis vis prieidavo prie karsto ir rodydavo į jį. Dar jis nusprendė kad reikia batus nusiaut, nusirengt striukę ir pagulėt ant kėdžių o kitas su tėvais buvo kitam kambario gale ir jį kažkuris iš tėvų iškėlė į viršų ir jis pradėjo juoktis. Bet ten niekas jo nejuokino ir jis tol juokėsi kol neišėjo iš ten.
Dar mano mama matė kai per gėles lyg kas su ranka perbraukė.

Man tai mama pasakojo kad kai buvo maža, su seserimis dvasias kviesdavo, irgi popierių su adata naudojo, tai gal ir prisikvietė kažko, nes girdėjau kad naktį tam name kažkas palėpei dunda, o ten tikrai nieko negalėjo būt . Čia su tokiais dalykais geriau nejuokaut .

Duok ir tu varda.:DD
Šiaip ar taip,tai tik energijos liekanos. Ner ko bijot. Jaaa,aš taip bandau save įtikint.