apie ka galvoji?

Mūsų tas pats likimas :DDD .

Sima~ rašo:

Aš tai žinau kad Vilniui kažkur prie baltojo tilto lygtais jos pasodinta, bet niekad nemačiau, nors 2 metus iš eilės važiavau pažiūrėt xDD .

http://www.flickr.com/photos/lithuaniantours/sets/72157623838120397/detail/

dažnai ten pavasariais pinkikus darydavaus arba knygą skaitydavau. faina vieta.

Sulli. rašo:

Sima~ rašo:

Aš tai žinau kad Vilniui kažkur prie baltojo tilto lygtais jos pasodinta, bet niekad nemačiau, nors 2 metus iš eilės važiavau pažiūrėt xDD .

http://www.flickr.com/photos/lithuaniantours/sets/72157623838120397/detail/

dažnai ten pavasariais pinkikus darydavaus arba knygą skaitydavau. faina vieta.

O aš važiuodavau ten ir vis nenuvažiuodavau, o toks grožis ... Šiemet BŪTINAI nuvažiuosiu .

Galvoju, kad norejau pasikeist savo avatara, bet pamachiau, kad Chibi_panda ji turi :D
Dar galvoju, kad shian gavau siuntini. Puse daiktu mano tevai pridejo, nors ash ju ir neprashiau :D

jau megaupload netektis yra didžiulis praradimas, o dabar dar ir mediafire paskutines dienas skaičiuoja, eina na.. o tai iš kur aš tada visokią retą muziką siųsiuos.. kas per pedikai tam JAV gyvena. kad juos kur sutraukia.

@ Taya
Man reikėjo ko nors, kuris komplimentintų mano depresiją, tai ir pasikeičiau tą avatarą :D

@ Sulli.

Tu čia rimtai, kad Mediafire paskutines dienas skaičiuoja ? Rupūs miltai, čia jau rimta grėsmė internetui. Nors aš tai neapsisprendžiu, kurioj aš pusėj dėl Megaupload. Aš juo naudojaus ir man jis patiko, bet kai pagalvoji, prie piratavimo jis žiauriai prisidėjo, o savininkai užkalė krūvas bapkių iš kitų žmonių intelektinės nuosavybės. ..
Bet va retus dalykus siųstis tikrai praverčia. Iš kur gi mes, litvinai, galim pvz mp3 nusipirkt, jei mūsų nei prie itunes, nei prie amazon neprileidžia

mediafire dabar 'undergoing 90 days investigation by FBI'. o aš manau, kad šitaip drastiškai uždaryti megaupload jie neturėjo teisės, nes ten buvo ne tik copyrighted dokumentai, bet ir daugybė asmeninių žmonių dokumentų, failų ir pan., kuriuos dabar jie prarado, o apie juos kas nors pagalvojo? plius žmonės mokėjo pinigus už paslaugą, o ją ėmė ir nutraukė, tos paslaugos galiojimo laikui dar neįpusėjus (čia kalbu apie papimpintus greičiu accountus). jeigu jau jie taip susirūpinę dėl piratavimo, tai galėjo atskirus failus trinti, o ne visiškai uždaryti saitą.

iš viso tas visas 'piratavimo blogio' eskalavimas yra dirbtinai sukeltas, nes pačios korporacijos skatino piratavimą. daugiau info apie tai su įrodymais: https://youtu.be/NzS5rSvZXe8

Jeigu ir mediafire uždarys tai išvis bus šakės šakutės :/ .

visą dieną po egzo mąstau, ką daryti su savo gyvenimu. yra daugiau negu didelė tikimybė, kad šitus metus teks kartoti, o aš šito neištverčiau. tikrai norėčiau apskritai mesti universitetą, dirbant susitaupyti pinigų ir išvažiuoti toli toli, bet žinau, kad tėvai manęs išsižadės už šitokį mano sprendimą.
turbūt mano tokia silpna motyvacija todėl, kad visų pirma aš iš pat pradžių stojau į universitetą tik todėl, kad išpildyčiau tėvų viltis, bet... jaučiuosi ne savo kailyje. sėdėti ir kalti - ne man. aš mokausi iš gyvenimo. lygiai taip pat iš gyvenimo ir anglų kalbą išmokau, nors nd piktybiškai nedarydavau ir į pamokas nevaikščiodavau. lygiai tas pats ir su japonų. negaliu pakęsti tupėjimo prie knygos, nes kad ir kiek mokyčiausi, aš realiai tos kalbos nenaudoju ir kai reikia egze rašyti kažką pagal šabloną, aš pasimetu, nors atrodo prieš tai skaitant gramatikos vadovėlį viskas buvo aišku. aš nesuprantu, ko iš manęs nori dėstytojai. ir aš esu tikra, kad ir perlaikymo aš neišlaikysiu, jeigu jis bus lygiai tokio pat sušikto formato kaip pastarasis. iš viso esu labai nelaiminga, nes 21 metus aš vis save apgaudinėju, kad ateity bus geriau, bet taip niekad to 'geriau' ir nesulaukiau. kaip nesijaučiau savo kailyje, taip nesijaučiu. gaila, kad esu iš žmonių, kurie negali išsivaduot iš savo baimių ir daryti gyvenime tai, ką iš tikrųjų nori, nes tai nesutampa su artimų žmonių dedamomis viltimis į mane. iš viso jaučiuos kryžkelėj, nes taip tęsti nebegaliu, bet žinau, kad negaliu ir skaudinti mylimų žmonių. i'm fucking lost.

va koks turi būti 'proper' post'as 'apie ką galvoji?' temoje. uchi student :D

Sulli. rašo:

visą dieną po egzo mąstau, ką daryti su savo gyvenimu. yra daugiau negu didelė tikimybė, kad šitus metus teks kartoti, o aš šito neištverčiau. tikrai norėčiau apskritai mesti universitetą, dirbant susitaupyti pinigų ir išvažiuoti toli toli, bet žinau, kad tėvai manęs išsižadės už šitokį mano sprendimą.
turbūt mano tokia silpna motyvacija todėl, kad visų pirma aš iš pat pradžių stojau į universitetą tik todėl, kad išpildyčiau tėvų viltis, bet... jaučiuosi ne savo kailyje. sėdėti ir kalti - ne man. aš mokausi iš gyvenimo. lygiai taip pat iš gyvenimo ir anglų kalbą išmokau, nors nd piktybiškai nedarydavau ir į pamokas nevaikščiodavau. lygiai tas pats ir su japonų. negaliu pakęsti tupėjimo prie knygos, nes kad ir kiek mokyčiausi, aš realiai tos kalbos nenaudoju ir kai reikia egze rašyti kažką pagal šabloną, aš pasimetu, nors atrodo prieš tai skaitant gramatikos vadovėlį viskas buvo aišku. aš nesuprantu, ko iš manęs nori dėstytojai. ir aš esu tikra, kad ir perlaikymo aš neišlaikysiu, jeigu jis bus lygiai tokio pat sušikto formato kaip pastarasis. iš viso esu labai nelaiminga, nes 21 metus aš vis save apgaudinėju, kad ateity bus geriau, bet taip niekad to 'geriau' ir nesulaukiau. kaip nesijaučiau savo kailyje, taip nesijaučiu. gaila, kad esu iš žmonių, kurie negali išsivaduot iš savo baimių ir daryti gyvenime tai, ką iš tikrųjų nori, nes tai nesutampa su artimų žmonių dedamomis viltimis į mane. iš viso jaučiuos kryžkelėj, nes taip tęsti nebegaliu, bet žinau, kad negaliu ir skaudinti mylimų žmonių. i'm fucking lost.

va koks turi būti 'proper' post'as 'apie ką galvoji?' temoje. uchi student :D

Labai pažįstamas jausmas aš ir dažnai nesijaučiu savo vietoje.. :D tik tėra skirtumas man studijuot patinka ir įdomu, tačiau aš puikiai suprantu, kad dirbti tiksliai pagal specialybę nenorėčiau, tame ir visa bėda :D
Kalt niekam nepatinka, aš visada viską atsidedu paskutiniai minutei, o po to graužiu save! Po perkūnais bandau mokytis, viską planuoti, bet išeina vėjai :D Dėl tėvų, tai, manau, jie iš pradžių supyktų, bet laikui bėgant kitos išeities neliktų, kaip tik susitaikyti su TAVO sprendimu. Nes mes gyvenam savo gyvenimą, kad ir kaip tėvams tai nepatiktų, jie už mus jo nugyvent negali! Mes teturim vieną vienintelį brangų ir nepakartojamą gyvenimą ir kartais klystam, kartais susimaunam, kartais priimam blogus sprendimus, bet tokia ir esmė, žmogus turi tobulėti, ieškoti savęs. Tačiau aš tau siūlyčiau neskubėt, nes visiem pasitaiko tų vadinamų juodų periodų :D Beje gal viskas bus gerai, tu juk dar nežinai pasisekė tau ar ne!;)

Sulli. rašo:

iš viso tas visas 'piratavimo blogio' eskalavimas yra dirbtinai sukeltas, nes pačios korporacijos skatino piratavimą. daugiau info apie tai su įrodymais: https://youtu.be/NzS5rSvZXe8

Oh shiiiiiit. apie tai net nenumaniau. Dabar aišku kodėl jie nepuola Torrentų.
Pinigai valdo pasaulį. Kas naujo gyvenime.

Sulli. rašo:

iš viso esu labai nelaiminga, nes 21 metus aš vis save apgaudinėju, kad ateity bus geriau, bet taip niekad to 'geriau' ir nesulaukiau. kaip nesijaučiau savo kailyje, taip nesijaučiu. gaila, kad esu iš žmonių, kurie negali išsivaduot iš savo baimių ir daryti gyvenime tai, ką iš tikrųjų nori, nes tai nesutampa su artimų žmonių dedamomis viltimis į mane. iš viso jaučiuos kryžkelėj, nes taip tęsti nebegaliu, bet žinau, kad negaliu ir skaudinti mylimų žmonių. i'm fucking lost.

OMG, toks jausmas, kad skaičiau savo mintis . Manau tikrai galiu nuoširdžiai pasakyti, kad žinau , kaip jautiesi, nes šiuo metu išgyvenu lygiai tą patį( tik skirtumas, kad tu studijuoji visai kitą dalyką ir ne Lietuvoje) >.< Tėvai visąlaik kalė į galvą, kad turiu stengtis kuo geriau mokytis, kuo geriau baigti,įstoti į kuo perspektyvesnę specialybę. Aš labai daug dirbau, labai stengiausi patenkinti visų lūkesčius. Maniau, kada nors viskas atsipirks.Liepė bandyti ir mokamą, kad tik įstočiau. Taip ir dariau. Ir įstojau į tą prakeiktą mokamą. Draugė įstojo į tą pačią specialybę nemokamą. Ir ką man pasakė tėvas kai paskambinau pasakyti, kad įstojau ? Ogi: Mokama? Nu ką padarysi. O Karolina tai šaunuolė. Man taip ir nudžiūvo viskas. Trečius metus jau skestu šitam bepročių fakultete ir neturiu gyvenimo, jaučiuosi sena, depresuota, jaučiuosi gyvenanti ne savo gyvenimą.Pirmus metus vis tikinau save, kad nevalia išskysti, bus vėliau geriau. Tėvai mala tą patį. Ir kai tėvai moka už mokslus, o tu vis failini laiks nuo laiko, tai kaip po perkūnais jaustis? puikiai suprantu, kad šitas mokslas ne man, šitas darbas ne man. Nedaug toje įstaigoje ir to mokymo vyksta. Tik reikalaujama reikalaujama ir reikalaujama. Savarankiškai aiškinkitės viską. Dekano žodžiai pirmakursiams: Geras studentas tas, kurį pamatai per priėmimo šventę ir diplomų įteikimą. Reiškia, kad tas, kuris niekada nieko neklausė, niekada nefailino nieko, gerai mokėsi, todėl liko "nepastebėtas".Visą laiką buvau įsitikinusi, kad privalau nešti šią naštą, kad jokiu būdu negaliu mesti, kad tėvai ir netik investuoja į mane pin igus ir lūkesčius, kurių negaliu išduoti. Bet jau priėjau liepto galą ir baigiu sulūžti. Toks gyvenimas niekur neveda. Šitas mokslas man nesuvokiamas, nematau jame jokios prasmės. Jis tikrai jos neturi. Toks gyvenimo dėsnis: jei nematai prasmės tame ką darai, ir viskas tau šlykštu iki pykinimo, niekada to nedarysi gerai, kad ir kaip besistengtum. Ir iš visos perspektyvios specialybės gaunasi šnipštas. Juk aš irgi noriu gyventi. Noriu būti jauna. Noriu atrasti savo gyvenimo kelią pati, daryti savo klaidas ir pasirinkimus. labai rimtai svarstau mesti studijas, nes jaučiuosi užstingus laike, neturiu nei ateities, nei dabarties, nebepažįstu savęs, nebesuprantu gyvenimo, kurio nebegaliu vadint savu ir atrodo ničnieko nebesugebu gerai. Nežinau ką daryt. Nes jei taip ir toliau, tai toliau kalsiu sveikatą, toliau darysiuos daugiau problemų, klimpsiu į dumblą. Jau rimtai galvoju mesti, bet kai šitiek investuota, plius artimų žmonių lūkesčiai, tai tiesiog negaliu to padaryti. Taip ir esu įkalinta. Kartais galvoju, kad bent jei mokyčiaus kitam mieste, toliau nuo tėvų, gal būtų kitaip. Ar jei būčiau prasčiau išlaikius, būčiau įstojus į ką lengvesnio ar labiau patinkančio, mažiau atsakingo. Regrets Regrets Regrets. Jaučiuosi tokia apgailėtina, nežinau ką daryt. Ir neturiu tiek drąsos, kad galėčiau imt gyvenimą ir pati vairuot, kaip pvz Gazetto. Jie yra tai kas yra, nes darė tokius pasirinkimus, kokius padiktavo širdis. Nesileido niekieno įkalinami, ir niekam neleido primesti savo taisyklių. Todėl šiandien jie gali pasakyti: Mes sungiai dirbam, buvo ir failų, bet mes esam patenkinti būdami tuo, kas esam ir esam laimingi darydami tai ką darom.

Priėjau iki to, kad nebenoriu gyvent savo gyvenimo, nebenoriu pabusti rytais lol
Fuck my fucked up life Būtų paprasta, jei mano sprendimai paveiktų mane vieną, deja, veikia ir dar krūvą žmonių. Tame ir visa esmė. Sulli., jei rasi išeitį, būk gera, pasidalink >.<

RaMi rašo:

Mes teturim vieną vienintelį brangų ir nepakartojamą gyvenimą ir kartais klystam, kartais susimaunam, kartais priimam blogus sprendimus, bet tokia ir esmė, žmogus turi tobulėti, ieškoti savęs.

Damn right !

Nagi, moterys, iš kur tiek nevilties jumyse? Nors prisipažinsiu, i know how you feel - galbūt tai kažkokia krizė, pasiekiama įžengus į trečiąją dešimtį?:D Juokai juokais, bet tikrai liūdna, kad daug žmonių kankinasi dėl šitokių egzistencinių klausimų.
Mano situacija panaši, tik kad aš mėgstu savo specialybę, o ji neperspektyvi. Taip pat padariau klaidą paauglystėj, kai norėjau mesti muziką - dabar dėl to turiu tam tikrų problemų, kurios man trugdo tobulėt. Mano kita bėda - darbas. Negaliu jo tiesiog mesti. Taip pat negaliu palikti vienos mamos. Dar esu praradus pasitikėjimą savimi, kuris anksčiau man daug kelių buvo atvėręs. Todėl ir būnu amžinai nepatenkinta, tūsinu, kad užsimiršt (nepadeda...) ir profilaktiškai karts nuo karto būdama viena namie apraudu savo dalią. O mane traukia plėšo noras keliaut, matyt, patirt...

Ir atrodo, jog viską metus (pradedant nelemtais mokslais ir baigiant užknisusia aplinka), išvažiavus kitur, pradėjus kitą gyvenimą, viskas pasikeis, pagėrės. Bet tai nėra taip paprasta. :} Vieniem tai pasiseka, bet sprendžiant iš jūsų kalbų, esat atsakingos moterys, todėl tai nebūtų išeitis. Turiu draugę, kuri lygiai taip pat kankinosi. Visgi pabaigė mokslus ir šiuo metu gyvena Anglijoj, skvote, dirba viešbutyje ir vistiek yra tokia pati nepatenkinta. Nesenei buvo grįžus ir štai ką pasakė: "Reikia keisti ne aplinką, o požiūrį."
Manau labai teisingi žodžiai. :}

galvoju jog šįvakar mirsiu. D: nekenčiu istorijoooooos.

Miss_Ugne rašo:

galvoju jog šįvakar mirsiu. D: nekenčiu istorijoooooos.

vien dėl istorijos norėčiau grįžti į mokyklą! :DD Oj, kaip aš pasiilgau istorijos!

Galvoju kaip man reiks atsiskaityt milijoną kontrolinių darbų .

paskaičiau sulli, ceneash, chibi_panda legendinius postus ir supratau, kad šitoj temoj dar niekad nebuvau parašius nieko panašaus, ir išvis susigūžiau nuo savo mažažodžiavimo. Galvoju, kad jaučiuosi kartais labai panšiai kaip jūs, bet naiviai tikiu, kad viskas tik į gera ir viskas bus naudinga (apie mokslus čia)
Sakyčiau, jaunesnės gazefanės mokykitės ir nepasiduokite tėvų ir visuomenės spaudimui (:

haruhi rašo:

aš tai žinau, kuo noriu būti, tačiau žinau, kad tai mokytis bus be galo sunku ir reikės mokytis ilgai ir nuobodžiai. bet kaip mano mokyklos direktorius sakė - rinkitės tokią specialybę, kad mokytis būtų sunku, bet užtat ateityje normaliai užsidirbt. va tą ir galvoju dabar

O apie ką galvoji būtent? :) žinoma, jei tai ne paslaptis.. :)
O aš galvoju, kad reikia mokytis tai, kas iš tiesų traukia.. Žinoma, gyvenime kartais atsitinka taip, kad visų svajonių negali realizuoti..
O jei mokytis sunku, bet tas dalykas patinka yra visai kitoks požiūris ir savijauta..:)

haruhi rašo:

apie mediciną : ))
jau nuo vaikystės mane tai traukė :DDD
ir aišku, aš žinau, kad bus labai sunku, bet mane tai vistiek traukia ^^
o tėvai norėtų, kad būčiau kokia teisininkė. fu. aš tai nenorėčiau ir jų neklausau :DD

O ir aš galvoju apie mediciną, nežinau kaip bus bet mane irgi traukia ši sritis ^_^ .

haruhi rašo:

Sima~ rašo:

haruhi rašo:

apie mediciną : ))
jau nuo vaikystės mane tai traukė :DDD
ir aišku, aš žinau, kad bus labai sunku, bet mane tai vistiek traukia ^^
o tėvai norėtų, kad būčiau kokia teisininkė. fu. aš tai nenorėčiau ir jų neklausau :DD

O ir aš galvoju apie mediciną, nežinau kaip bus bet mane irgi traukia ši sritis ^_^ .

prisižiūrėjom per daug Daktaro Hauso??? :DDDD
aš tai nuo vaikystės taip, man įdomu buvo poliklinikose, daktarės tokios fainos ^^

Gali būt :DDDD.
Na mano mama medicinos sritį dirba, tai gal dėl to :DD.

Paskaičius sulli, ceneash, chibi_panda postus tai net baisu daros,nes žinau kad manęs tas pats laukia.
Mane visad traukė medicina, bet žinau kad ne mano jėgoms. Tada kai pakliuvau į avariją, suprastėjo mokslai (aišku visad buvau tinginukė >.<) o susiėmiau vapšie tik devintoj klasei. Iš biologijos gal septyni išeina, tad apie mediciną tik pasvajot. Plius,šeima visai nepalaiko. Galvojau apie žurnalistiką, nes daug kalbu, bet tai ne man. Be to apie politiką nelabai nusimanau. O tie visi sušikti testai man mėto dizainą, o jam reikia MATEMATIKOS, su kuria mano galva visai nedraugauja. Dar iš žmonių vis susilaukiu replikių dėl ryškiu spalvu,ir kad kaip Ruki aš bling bling megstu :D Vis šneku kad susiimsiu, bet vis "nuo pirmadienio" "Ai tai čia va naują albumą reik perklausyt" ir lalalala. Bet gimnazijoj tikrai susiimsiu. aišku,viską sušiks matematika,nebent ten nebus tokio stebuklingo desnio,kad atrodo klasei maždaug moki,o per kontrolinį watafaaaaakk... Na,bet jei ne vienas žmogus,bučiau ejus tiesiai į profkę,nes visiškai netikiu savo jegom,nors visi man sako kad galiu geriau ,ir bučiau važiavus bai baai iš lietuvos.